Andalūzija

Kas nežino kur Andalūzija – tai yra pietinė Ispanijos dalis, pats Europos kraštas. Galutinė autobuso stotelė tariamai civilizuotame pasaulyje. Sausis, norintiems šildyt pilvus po saule, įbridus vandenin, ten netinkamas metas. Temperatūra dieną tepakyla iki +15C. Karts nuo karto palyja, vėjuota. Su lietuviškais -20C nėr ką lygint.

Kelionės tikslas buvo tik Sevilija, bet kadangi tenka vis dar paskaičiuot pinigus, kelionę pradėjom Malagoj. Čia papuolėm dėl gero RYANAIR pasiūlymo. Pirmas įspudis nusileidus vakarėjant – palmės ir, iš tiesų, šilta. Sėdam į Pežuką ir GO :).
Visos kelionės metu skaičiau Užkalnio „Kelionių istorijas“. Nepaisant to, kad skirtingas mūsų kaip keliautojų kalibras, man kaip visai nemokančiam skaityti, labai neblogai susiskaitė. Jau senai supratau, kad kažkur nukeliavus visai nebūtina per galvas lipant pamatyt kažkokį paminklą, paveikslą ar supermašiną. Galima kažkur nuskridus ar nuvažiavus tiesiog prasieit gatvėm, išgert kavos ir parskrist atgal. Toks suvokimas atsirado ne iškart, o knyga matyt tai tik sustiprino.



Transportas

Malagos oro uostas nemažas – nuomotis auto – yra iš ko. Kainų nežiūrėjom, rinkomės pagal turimą blatą europcar'e. Važinėjomės nuomotu Peugeot. Parkuotis bet kur mieste, nelabai rekomenduojama, jei neturit draudimo, ar nenorite neplanuotų išlaidų. Kaip koks ryklys pastoviai už nugaros važinėja nevietoj pastatytų automobilių nutempėjas. Pastoviai jauti tą jo burzgimą ;). O ir šiaip – gatvėje palikus automobilį nereiktų nustebt ryte, jei jis bus biški daužtas. Ten nedaug trūksta, kad kas trečias automobilis būtų aplamdytas. Parkingai nepigūs, bet ko norėt – mes turistai, tam pasirengę. Ir dar – įsivaizduokite patį labiausiai sugrūstą lietuvišką parkingą. Jis bus tikrai gerokai erdvesnis nei ten kur mes buvom. Norint prisiparkuok ar išvažiuot – keleivis turi išlipti, o vairuotojas lipdamas gerai įtraukti pilvą. Tiek Malagoj, tiek Rondoj, tiek Sevilijoj. Jei viešbutis neturi savo parkingo su pagerintom kainom, planuodami kelionės biudžetą nusiteikite automobilio nakčiai skirt apie 70 Lt. Ne mažiau.



Maistas

Pusryčiai darbo dieną ne viešbutyje turi savo spalvą. Žmonės pakeliui į darbus užsuka kavos ir sumuštinio. Policininkų debesis, kaip filme, valgo donutsus.  Arba koks senukas, storas, ūsuotas, kepuriuotas, šaliku apsimuturiavęs, lyg būtų Lietuvoj. Ateina atsisėda kažką užsisako. Stebint jį jaučias, kad jis ten savas, ir visa tai daro tikrai ne pirmą kart. Mūsuose tokių dažnai nesutiksi, arba jei sutiksi – tai būna kiek prakutęs jaunimas, madingoj senamiesčio kavinėj.Ir mes sėdim ir valgom. Kava labai skani. Net pačiam prasčiausiam dvokiančiam alubarį užsukus iš reikalo.

Visos kelionės metu kažkiek pavargau nuo netinkamai sudėlioto maisto. Vien tapas ir tapas. Išlepintas skrandis. Tai kur čia rasi.Skrendant namo, taip jau sutapo, kad skaičiau knygos skyrių apie Amerikos burgerius. Nežinot kokia energetika ėjau į GATWICK Macdonalds. Sakysit – išlepintas skrandis ir Macdonalds nedera? Dera.



Dar šis tas

Ispanai labai nesistengia kalbėt kitom kalbom. Išmokau užsisakyt kavą ir sumuštinį ispaniškai (žinoma atmintinai). Mano triumfas baigėsi, kai barmenė kažko paklausė. Išgelbėjo šalia sedėjęs anglakalbis turistas.
Nemaloniai nustebino tiesiog gatvėse augantys apelsinai. Nu kaip tai gali būt? Vidury žiemos... ;) Konservatyvus matymas neleido nusiskint ir paragaut. Baisu asiliuku pavirst.
Rondoje turistams lankytinų vietų nėra. Ji pati visa viena didelė lankytina vieta. Pagooglinkit ir važiuokit :)
Ne tai, kad be jo negalėčiau gyvent, bet kaip vakaro akcentas – visai neprastas. Tai flamenko. Žinoma vidurys žiemos, žinoma turistų visai nedaug. Todėl didelio pasirinkimo kaip ir nėra. Aplankėm du barus, kur ta pasaulio šventė vyksta. Vienas jų skirtas turistams, o kitas taip pat skirtas turistams. Pirmasis mokamas, kitame yra baras :). Aš žinoma nesu nei šokio nei muzikos specialistas, bet jausmas pirmajame – lyg būtum teatre. Viskas nepriekaištingai kokybiškai. Susimoki, pažiūri. Turistai dar pafotkina ir viso gero. Sekanti grupė jau laukia. Labiausiai įsiminė pagyvenusių turistų pora. Moteriškė šypsos, o vyrukui net seilė nutyso. Sėdi išsižiojęs. Gražu žiūrėt. Antrasis flamenco – jį daug sunkiau rasti. Jis toks lyg užmaskuotas (nors Lonely planete paminėtas). Ten daug viskas laisviau ir energetika geresnė. Rekomenduoju! (ieškokite Calle Levies, 18, Seville).



Gibraltaras

Gibraltaras toks miestas-valstybė. Anglija su "normalios krypties" eismu, angliškai kalbančiais žmonėmis. Žinau tik jo pavadinimą ir kelis turistams žinomus faktus. Vieta, kur norisi „užsidėt varnelę“. Tik kirtus rimtai prižiūrimą sieną, supranti, kad važiuoji lėktuvų kilimo-nusileidimo taku. Jausmas – lyg pro automobilio langus rodo Discovery kanalą. Gibraltare pigūs degalai, alkoholis ir rūkalai, bet gaila, kad mums nieko nereikėjo. Gibraltare galima sakyt neišlipom iš automobilio. Įsilijo lietus, o kalnas kur lipa visi ir visos pažiūrėt beždžionių ir Afrikos – buvo paskendęs debesyse. Varnelė uždėta ne iki galo :)